Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

- planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus
- mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais, susietais su Išsilavinimo standartais;
- mokiniams, mokomiems pagal adaptuotas ir modifikuotas programas, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai;
- kiekvieno dalyko mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais;
- vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais;
- pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Taikoma vertinimo sistema pagrįsta individualios pažangos principu ir susieta su Išsilavinimo standartuose nusakytais kriterijais;
- 1-4 klasėse kas trimestrą fiksuojama asmenybinė vaiko raida, 3-4 klasių mokiniai pildo savo pasiekimų vertinimo anketą;
- segtuvuose kaupiama visų dalykų medžiaga apie vaiko pasiekimus ir stebimus pokyčius; baigiant pradinio ugdymo programą, daromas mokinio bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų aprašas;
- adaptacijos laikotarpiu 5-ųjų klasių mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo mėnesį pažymiai nerašomi, pažanga ir pasiekimai vertinami aprašomuoju būdu;
- mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą ( 5-12 klasių ), pasiekimai vertinami 10 balų sistema;
- mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu, laiku teikiant informaciją (komentarus žodžiu ir raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus;
- mokykloje mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas individualumo, humaniškumo, patikimumo ir efektyvumo principais;
-  9-10  klasėse vykdoma mokinio savianalizė ir savęs įsivertinimas;
- pažymiu įvertinami mokinių pasiekimai baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Pažymiu vertinamos kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai darbai, kai mokiniai parodo išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus. Minimalus pažymių skaičius per timestrą, esant 1 savaitinei pamokai – 3, esant 2 savaitinėms pamokoms – 4 ir t.t., atitinkamai pridedant po vieną pamoką ir pažymį (2007-05-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. VD-277);
- kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, kas mėnesį pildydami kontrolinių darbų tvarkaraštį; kontroliniai darbai rašomi pagal dalykų programas ir teminius planus, esant 1 savaitinei pamokai – 1 kartą per trimestrą, esant 2 savaitinėms pamokoms – 2 kartus ir t.t., atitinkamai pridedant po vieną pamoką ir kontrolinį darbą (2007-05-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. VD-277);
- apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai, globėjai informuojami mokytojų tarybos nustatyta tvarka (2007-05-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. VD-277)
- atsižvelgdama į mokytojų siūlymus, mokytojų taryba nusprendė 5-12 klasių muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos ir pasirenkamųjų dalykų pasiekimus vertinti taikant 10 balų sistemą (2007-05-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. VD-277);
- mokant pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą (5-12 klasėse) dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami. Rašoma „įskaityta” arba „neįskaityta”;
- pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ir žmogaus saugos pasiekimai. Rašoma „įskaityta” arba „neįskaityta”.
- baigiantis mokslo metams (birželio mėnesį) organizuojamas 5-9 ir 11 klasių mokinių apibendrinamasis dalykų vertinimas.